Fengšui pavadinimas susideda iš dviejų rašmenų, reiškiančių vėją ir vandenį. Su astrologija bei pagrindinėmis kinų filosofinėmis-religinėmis idėjomis glaudžiai susijusios fengšui praktikos rėmėsi tokiomis sąvokomis kaip gyvybinė energija Či, In ir Jang, trigramos iš „Permainų knygos“. Istoriškai fengšui buvo naudojama su dvasinėmis apeigomis susijusių statinių, pavyzdžiui, kapų išdėstymui.

Šiandieniniame fengšui, išplitusiame ir Vakaruose, didžiausias dėmesys kreipiamas į būdus žmogui gyventi harmoningai su aplinka. Tam pasiekti fengšui meistrai ieško „tinkamų“ ir „netinkamų“ taškų, vietų, konfigūracijų. Vakaruose fengšui ypač paplito kaip kitų Naujojo Amžiaus praktikų dalis.